About homestead

LOCATION HISTORY

The village of Uikiai, where is the place of Villa „Dubgiris“, is located in Mažeikiai region, Seda locality, Plinkšiai Landscape Reserve terrain, Natūra 2000 landfill. The territory of Ukiai village from the east is surrounded by the magnificent beauty Plinkšiai lake, on the northern part of the lake flows Domija river, on the western part there is Uikiai forest, through which the Seda – Telšiai road passes. Historical sources say, in the end of the sixteenth century the nobleman Jonas Karolis Chotkevičius laid the foundation for the Uikiai village for the Diocese and Seminary of Samogitia for a debt. This was the first case where the village name was captured in historical documents. At the beginning of the last century, Uikiai village dwelling-house had 5 inhabitants and there were 96 inhabitants in the very village. The largest number of inhabitants was recorded in the year of 1923 – 111 inhabitants. Currently, the village of Uikiai consists of 10 homesteads. The Uikai village dates back to 1596. The Samogitian noblemen, who have been flourishing here, have left the calm nature harbor for today’s generations. In the center of the village there is a cemetery covered with deciduous trees and ornamental shrubs. In the center there is a chapel with two beaten crosses. Today’s community of Uikiai village is not very large, but united: in 2000, the village community built the statue of Christ with the inscription “Christ, bless the people of the Uikiai village” (author Antanas Murauskas). In Soviet times in Uikiai village, a sauna was built on the orders of the functionaries, so an asphalt road paved towards it.

Plinkšiai lake and forests 

Plinkšiai lake is 5 km south-east from Seda township. Its area is 346 hectares, the length of the south to the north is 5.5 kilometers, the maximum width is 1.5 kilometers, the maximum depth is 11.7 meters (south), the average depth is 3.6 meters. The shore line is very wavy. It is a low marshy terrace, and marshy woods in the eastern, southwestern and northwestern coast. Tributaries of the Juodė river (from the Lake Gudonas), Markija river, Domija river, Šilupis river, Šaltininis brook,   Šerkšnė river (the left bank of Venta river) flows out. There is a 20-60 m wide line of reeds and hinges on the shores. Surface is 110 meters above the sea level. There is planty of fish in the lake. Abundant of rare and valuable fish species such as zander, catfish, eel, pike, ropes and other species. In Soviet times, Plinkšiai lake had a lot of fish, therefore, it was organized and allowed the commercial fishing with nets. There are the following villages near Plinkšiai lake: Plinkšės, Užpelkiai, Pamarkija, Paplinkšė, Uikiai. Plinkšiai lake belongs to the landscape reserve. Plinkšiai Reserve – Landscape Reserve of Mažeikiai and Telšiai regions. Municipalities, 5 km south-east of Seda township, south of Plinkšiai village. Area – 1231 hectares. The Reserve was founded in 1974. Protected are East Samogitian plateau natural complexes, natural and cultural complexes. The Least water-lily grows in the lake. Military orchid, Northern firmoss, Lesser twayblade, Blue moor-grass is being harvested on the margins of the mire. Great bitterns, gray ducks, montagu‘s harriers, western march harriers, corn crakes incubate there, in the woods – black storks, grey-headed. Pairs of white taled-eagles and ospreys are being observed annually. The black grouse cock which is recorded in the Lithuanian Red Data Book can be seen incubate in the Užpelkė woods. Protected area is inhabited by otters, American minks, badgers, rare bat species, recorded in the Lithuanian Red Data Book.

Plinkšiai manor

The first knowledge about Plinkšiai Manor dates back to the year 1717. According to the surviving written sources, it was supposed that Konstantin Broel Plateris (born in 1847 in Šateikiai village, died in Plinkšės village, 1899) built the palace of the two-storey late classicism Plinkšiai Manor on the lake. It is believed that immediately after the marriage (about 1870) he began to build his residence in Plinkšės village. It is believed that the German Rozenbank of Liepaja led the construction of the palace. Who is the author of the project is unknown. A beautiful park was built around the palace. Platerry’s homestead consisted of three parts: a representative manor core, a garden and a part of the houdehold. The main building consisted of two thirteen-axis facades, which were almost identical, in the center of the mansion – three-sided protrusions, joined by triangular fronts. Columns and pillars supported by huge terraces with balustrades. After the death of Constantine Plater, the manor was inherited by his eldest daughter Olga, whose husband was Iljinsky-Kašauskas living in Poland. After the First World War (since 1918), the manor was dominated by his Commissioner D’Ersevilis. When O.Kašauskienė died, he became her patron saint of her daughter Marija. 1934 The estate center was bought by the Ministry of Agriculture and established an Agricultural School here (later it was reorganized into a technical school, which closed in 1977). 1981 Manor passed to the company „Mažeikių Nafta“ (Mažeikiai Petroleum). 1983 – 1987 The company built a sanatorium on the territory of the manor park. Tomb of the Count Constantine Platerier (1847 – 1899), left by Plinkšiai Lake. It is said that the Count was buried in Swedtomb, and at night the relatives secretly brought him to the common grave of the family. The wife did not know it and built a monument. It was fenced to the fence, and the grave was planted with trees. Access to the grave is planted on both sides by fir trees.

Seda town

Seda is the town of Mažeikiai region, the center of the locality, and is located 24 km from Mažeikiai town to the southwest. It stands at the intersection of seven roads (roads to Telšiai town, Mažeikiai town, Plungė town, Renavas town, Rubikai village, Navarėnai village). Kazimieras Būga brought the name of Seda town from the water reservoir – the nearby Seda Lake (also called Sedula Lake). There are two wooden churches in Seda town: Assumption of the Virgin Mary (from 1770) and St. Jonas Nepomukas (from 1783) – architectural monuments. Seda town with a network of streets, a plan of the square, and fragments of the building has been included in the list of local significance urbanization. This has been mentioned since the XIII century. XV century it began to be known as an agile border with Livonia shopping center. At the estate of the XVI century there was a church built and in the 1500 it became a Seda township and in 1508 parish of Seda township was founded. In 1655 it has been given market and trade privileges. Urban development was driven by a strategic situation – along the road from Livonia to Samogitia. XVII century in the middle and during the Northern Wars it was badly damaged in the 18th century in the second half recovered, since 1780 received a new trade privilege (referred to as a town). 1765 a new road was built, and the current street of the Church began to be formed. 1914 On the pine piles there are all houses on the left bank of the Sedula stream. After 1831 the rebellion, in which the then owners of the Seda town of Sapiega actively participated, were taken away from their towns and transferred to the state. The inhabitants were also active in 1863. uprising – distributed a banned print. In 1855 bishop and poet Antanas Baranauskas worked in Seda town, after whose name was the central square of the town named. In 1999 the square was arranged. In 2000 A.Baranauskas bust was built in Seda town (autographed by Osvaldas Neniškis). In 2004 July 16th the city’s coat of arms was approved by the Presidential Decree.

Panų (Mergų) kalnas

Tarp Plinkšių ežero ir Sruojos upės yra istorinis Mergų piliakalnis. Miške, šalia pagrindinio kelio “Telšiai – Seda” maždaug 10 – ajame kilometre stovi kryžius, kuris nurodo keliuką, kuriuo pasukus į miško gilumą atrasime Panų kalną, dar kitaip vadinamą Mergų kalnu (1996 m. gruodžio 23 d. įtraukta į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo registrą). Panų kalnas – tai padavimais garsėjanti kalva, apaugusi pušimis, juosiama pelkių (pailga, smėlėta ir pušimis apaugusi kalva, kuri yra apie 210 m ilgio ir 100 – 150 m pločio, šlaitai nuolaidūs, 5 – 6 m aukščio). Apie Panų kalną užrašyta keletą padavimų, bet dauguma jų siejami su švedų puolimais ir savo orumą saugojusiomis žemaičių mergelėmis. Ši vieta gilioje senovėje buvusi labai įtvirtinta; įruošta požeminių urvų – slėptuvių sistema. Kai XVII a. Žemaičių žemę užplūdo švedai ir žiauriai niokojo kraštą, piliakalnio slėptuvėje pasislėpusios apylinkės merginos ir jaunos moterys. Švedai buvę nustebinti, niekur nerasdami jaunų moterų. Tačiau po kiek laiko jiems pavyko susekti slėptuvę. Jie užvertę urvo angą ir palaidoję apie 2000 merginų ir jaunų moterų. Nuo to laiko šis kalnas Mergų kalnu vadinamas. Žuvusiųjų atminimui ant jo pastatyta koplyčia. Piliakalnio papėdėje yra šaltinis, kurio vandeniu žmonės akis gydydavo. Šiandien Panų kalne aukojamos Šv. Mišios. Maldininkai lanko kalnelį, sudeda aplink koplyčią kryžius ir kryželius, kad ir iš šakelių ar vytelių susuktus. Žmonės čia palieka savo rūpesčius, išsako prašymus, aplankę kalnelį jaučiasi dvasiškai stipresni.

Renavo dvaras

Renavo dvaras ir jį juosiantis parkas yra Mažeikių rajono Sedos seniūnijos Renavo kaime. Tai vienas iš įdomiausių ir geriausiai išlikusių prižiūrimų dvaro ansamblių Žemaitijoje. Rašytiniuose šaltiniuose apie Renavo dvarą užsimenama jau XVI a. Dvaro pastatas tada buvo medinis su šiaudiniu stogu. Spėjama, kad nedidelis mūrinis pastatas čia jau turėjo stovėti XVIII a. pabaigoje ar XIX a. pradžioje. Anksčiau šis dvaras buvo vadinamas Gaurų, o vėliau, kai XVII a. pabaigoje jo šeimininkais tapo Renne giminė, dvarui palaipsniui prigijo Renavo pavadinimas. XIX a. pirmoje pusėje Renavo dvarą valdė Antanas Renė, plačiai garsėjęs savo pomėgiu sodininkauti. Po jo mirties dvaras atiteko Eugenijui Renne, o vėliau grafui F. Mielžinskiui, kuris šalia Varduvos upelio gražioje vietoje įkūrė naują apie 6 ha ploto parką (sakoma, kad ,nuvykus į dvaro parką, būtina apkabinti storąją Renavo eglę ir pamatyti Renavo liepą). Apie 1880 m. šlaito viršuje buvo perstatyti jau minėti kuklūs, bet gana puošnūs rūmai. Jie garsėjo vertingomis paveikslų bei antikvarinių meno dirbinių kolekcijomis. Yra žinoma, kad Mielžinskiai itin didžiavosi Europos miestuose pagamintais senovinio porceliano dirbiniais. Sovietmečiu (1980 m.) dvaro rūmai buvo pradėti restauruoti. Rūmuose išsaugota autentiška dvaro laikų bibliotekos aplinka. Joje buvo daugiau kaip 1000 tomų knygų (daugiausia gražiai įrištos, išleistos vokiečių ir lotynų kalbomis). Naujesnėje rūmų bibliotekoje daugiausia buvo XIX a. antrosios pusės leidiniai, daugiausia lotyniški. Šiuo metu rūmai yra restauruoti ir čia veikia Mažeikių muziejaus filialas. Salėse eksponuojami meno kūriniai, veikia kilnojamos parodos. Renavo dvaro rūmuose buvo filmuojamos ir kai kurios populiaraus meninio filmo “Tadas Blinda. Pradžia” scenos.

Žemaitijos nacionalinis parkas

Vos už 35 km nuo Vilos “Dubgiris” yra Žemaitijos nacionalinis parkas su savo perlu – Platelių ežeru. Taip pat verta aplankyti Platelių miestelį su dvaro sodyba, pasivaikščioti puikiai įrengtais parko pažintiniais takais, aplankyti šaltojo karo muziejų (buvusi požeminė raketų paleidimo aikštelė).

Plačiau apie parką:    www.zemaitijosnp.lt

Raudonoji pelkė

Židikų seniūnijoje, 10 km į šiaurės vakarus nuo Sedos yra Raudonoji pelkė. Raudonąja ji vadinama todėl, kad seniau toje vietoje buvęs ežeras. Kai saulė vakarop imdavo leistis, vanduo atrodydavo labai raudonas. Iš to ir kilo pavadinimas Raudonoji pelkė. Metai po metų ežeras ako, kol visai užžėlė ir liko durpynas. Dalis jo plyti Skuodo rajone. Plotas 269 ha, iš jų eksploatuojama 170 ha. Bendras plotas 352 ha. Raudonoji pelkė susiformavo prieš 8 tūkstančius metų. Durpynas eksploatuojamas nuo 1972 metų. Anksčiau priklausė Telšių durpių įmonei. Nuo 1965 m. vyko projektavimo darbai, išmatuotas durpių klodų gylis, kuris siekė 8 metrus. Nuo 1966 m. kasamos durpės. 2003 m. durpyne kilo didžiulis gaisras, kuris buvo išplitęs apie 200 ha teritorijoje.

Žemaitijos žuvis

Vos už 1 km nuo Vilos “Dubgiris”, priešingoj Sedos – Telšių plento pusėj, Uikių miškų glūdumoje, Gedrimų kaime, yra įsikūręs buvęs Pasruojo valstybinis žuvininkystės ūkis. Šiuo metu šią didžiulę ir nuostabią vietovę pavyzdingai tvarko ir veisia įvairias žuvis UAB” Žemaitijos žuvis” savininkai ir darbuotojai. Teritorijoje įsikūrusios didžiulės ir plačios įvairių paukščių kolonijos. Dažnai pastebimi perintys jūriniai ereliai ir ereliai žuvininkai, juodieji gandrai, vapsvaėdžiai, šaukščiasnapės antys, juodieji gandrai ir kiti į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyti saugomi paukščiai.